dobilinis

dobilìnis, -ė adj. (2) 1. iš dobilų gautas: Dobilìniais pelais šeria kiaules Brt. Nuvažiavau kiaulėms pelų dobilìnių Kl. Idant nenutrupėtų lapai, kurie yra visu geriausia dalis dobilinio šieno S.Dauk. 2. priaugęs dobilų, tinkamas dobilams augti: Ypatingą reikšmę augantiems paršiukams turi dobilinė ganykla sp. Apie juos geros, dobilìnės žemės Gs. Dobilinės ganyklos mažas sklypelis gali daug daugiau gyvulių išmaitinti rš. Sakė, lygūs laukeliai, dobilinės pievelės NS769. 3. Rm skirtas dobilams pjauti: Pirko dobilìnę mašiną Gs. 4. parazituojantis dobiluose: Dobiliniai brantai lengvai pastebimi, atidžiai apžiūrėjus pasėlius sp. Dobilinis miltenis (Erysiphe martii) LBŽ. 5. tam tikru raštu austas: Dobilinius audeklus auda su adata – išrenka siūlus dobiliukais Skdv.